Ar kada susimąstėte, kodėl BRAZZI studija vadinasi būtent taip? Nuo ko viskas prasidėjo, ir kas slypi už šio dinamiško bei kūrybiško proceso?
Džiaugiamės, kad nuolat sekate mūsų nesibaigiančius darbus, palaikote idėjas ir stebitės mūsų energija. Tačiau ar iš tiesų mus pažįstate? Kiekvieną studijos narį? Nes jų jau beveik 30. Ar žinote, kokios vertybės juos visus skatina kurti bendrą projektą? Nieko tokio, jei vienas kitas atsakymas buvo neigiamas:) Mes augame ir nuolat ieškome, kaip Jus įtraukti į šį procesą. Pagalvojome, kad šį kartą mes padėsime Jums geriau susipažinti su mūsų komanda. Tad simboliškai – pradedame nuo BRAZZI studijos įkūrėjo, kūrybos vadovo ir pagrindinio variklio.
Fotografas Tomas Brazinskas pasidalijo ne tik istorija, kaip jam sekėsi įgyti patirtį ir kaip fotografija tapo ne tik pagrindine jo gyvenimo veikla, bet ir požiūriu, kuris padeda paprastomis sąlygomis sukurti nepaprastus dalykus.
• Kelionių metai ir kartu keliaujantis fotoaparatas
Viskas prasidėjo vienuoliktoje klasėje – tėvų spintoje radau visiškai naują juostinį fotoaparatą ir nusprendžiau lankyti fotografijos užsiėmimus mokykloje. Tuo metu man fotografija buvo tik įdomus laiko praleidimas ir nauji atradimai: akylesnis aplinkos stebėjimas, dėmesio atkreipimas į smulkmenas, detales. Neturėjau minčių, kad ateityje šis mano hobis taps gyvenimo būdu ar profesionalia veikla.
Baigiau vadybos studijų programą. Šį kelią pasirinkau ne dėl to, jog pats labai norėjau, tiesiog, taip reikėjo. Nežinojau, kad viską galima daryti kitaip. Nebuvo aplink žmonių, kurie parodytų alternatyvas. Tiesa, studijų metu šiek tiek fotografuodavau, bet dažniau tik vasaros sezono metu.
Džiaugiuosi, jog po trečio kurso pasinaudojau „Work and Travel“ programa ir net 4 mėnesius gyvenau JAV. Bet kokia kita šalis padeda praplėsti pasaulėžiūrą. Atsimenu, jog labai daug keliavom, dirbom, tyrinėjome supančią aplinką. Beveik visus uždirbtus pinigus išleidau objektyvams (juokiasi).
Po studijų atsirado dar viena galimybė išvykti – į menų mokyklą Danijoje. Mane labai sužavėjo įdomus ir neįprastas mokymosi procesas: gyveni, leidi laisvalaikį ir mokaisi (dailės, keramikos, stiklo meno ir kitus ne tik su vizualiuoju menu susijusius dalykus (pvz., psichologija)) vienoje erdvėje, su ta pačia bendruomene. Po Danijos laimės išvykau ieškoti į Kretą ir ten radau fotografo darbą. Kitą vasarą išlėkiau į Kiprą, kur jau savarankiškai dirbau fotografu.
• Kelionės baigėsi, laikas veikti!
Rimtesnė fotografija atsirado tada, kai pradėjau daugiau galvoti ką fotografuoju, kaip tai darau, daugiau laiko skirti fotosesijoms, pasiruošimui joms. Supratau, jog noriu profesionalios fotografijos, bet peržiūrėjęs Lietuvos studijų pasiūlą, nusprendžiau vykti į Londoną ir fotografiją studijuoti ten. Bestudijuodamas gavau rimtą traumą ir teko grįžti namo. Tuo metu buvo sumaištis: ilgas gijimo procesas sukėlė chaosą. Svarsčiau, kaip reikės fotografuoti, jei negaliu vaikščioti? Tada ir kilo idėja pradėti kitus mokyti fotografijos. Tuo metu kursų programos Lietuvoje buvo pristatomos nuobodžiai ir labai sudėtingomis sąvokomis. Norėjau, kad žmogus, vos tik į rankas paėmęs fotoaparatą, po kiek laiko galėtų pats rimtai užsiimti fotografija. Sukūriau savo programą, pradėjau rinkti grupes. Netgi Londone gyvenantys lietuviai taip pat pradėjo kviesti mane atvykti pas juos ir vesti jiems mokymus. Taip reguliariai pradėjau dirbti su mokymais.
• Avantiūroms pirmyn!
Ir visgi, nusprendžiau nebesiblaškyti ir toliau tęsti darbą tik Lietuvoje. Išsinuomavau pirmąją BRAZZI studiją, kuri buvo 50 kv.m. dydžio. Reikalingą įrangą jau buvau susipirkęs Anglijoje. Geras sprendimas turėti nuolatinę darbo vietą, kartais leisdavau išsinuomoti ją, kad ir kiti fotografai galėtų pasinaudoti patalpomis. Maždaug po metų supratau, kad nebėra vietos kur tobulėti ir plėstis, todėl pradėjau ieškoti kitų erdvių ir naujų galimybių.
Radau, šias, dabartines patalpas. Pirmoji erdvė užėmė apie 70 kv.m. ploto, tai dabartinė B studija. Nuo jos viskas ir prasidėjo. Šios studijos kūrimas buvo žymiai sudėtingesnis projektas: reikėjo griauti sienas, nusiplauti ir perdažyti likusias, iš naujo perdaryti grindis. Džiugu, jog pagalba prisidėjo ir draugai. Kai po nepilnų metų dar kartą pajaučiau, kad trūksta erdvės tobulėjimui, pasiėmiau dabartinę, beveik 500 kv.m, bendrą erdvę. Nedariau jokių rinkos analizių, skaičiavimų, kiek ir kokių išteklių reikės šiam projektui, kada jis pradės nešti pelną. Labai gerai, jog nepasidariau šių analizių, nes tikėtina, jog tikrai nebūčiau pradėjęs projekto.
Lietuvoje nebuvo tokio modelio, kai vienoje erdvėje yra daugiau mažesnių studijų. Nebuvo iš ko mokytis, viską teko kurti patiems, nuolat nuspėti ko reikia klientams, kaip jiems būtų patogiausia dirbti. Beveik du mėnesius transformavome šias erdves iš buvusios siuvyklos į studiją, ir šis kūrimas yra nuolatinis procesas, visada kažkas keičiasi ir tas vaizdas, kuris yra dabar, dar neatitinka mano vizijų.
• Tomas Brazinskas – BRAZZI prekės ženklo įkūrėjas
Šis pavadinimas atsirado iš mano pavardės – Brazinskas. Kipre pradėjau naudoti šio prekės ženklo pradmenį, skambėjo kažkaip „Brazzi fotostudio“. Vėliau pradėjau galvoti apie prekės ženklo kūrimą: kaip viskas turi atrodyti, kokią žinią neš, kaip ir už ką nori būti vertinamas. Taip išsigrynino pavadinimas: BRAZZI.
Šiandien negaliu sakyti, jog studija pilnai įrengta. Jeigu aš kada taip pasakysiu, tai reikš, kad laikas man perduoti šį projektą kažkam kitam ir imtis naujų idėjų realizavimo. Negali apibrėžti, jog BRAZZI – erdvė. BRAZZI – tai gyvenimo būdas, transformacija, bendruomenė, tobulėjimas. Šiandien gali pabandyti nupiešti projekto peizažą, rytoj šis sukurtas paveikslas gali nebetikti.
Ne veltui ir studija gali prisitaikyti prie įvairių idėjų: fotografavimų, filmavimų, seminarų, švenčių ir kt. Verslai renkasi savo tikslinius klientus, o čia klientai natūraliai mus atsirenka patys. Mes nieko neatrenkame: BRAZZI yra organizmas, kuris natūraliai viskuo dalijasi. Yra tik vienas kriterijus – koks tu esi ir koks tavo santykis su BRAZZI vertybėmis ir siūlomomis galimybėmis. Nes čia teisus ne klientas ar komanda, o bendruomenės, pagarbos vienas kitam ir kūrybiško gyvenimo būdo idėja. Buvimas šioje studijoje yra „flow”, bet tuo pačiu turime ir labai daug disciplinos. Profesionalumas susideda iš labai daug skirtingų dalykų: punktualumo, nuoširdaus bendravimo, norėjimo išgirsti kritiką/pastabas ir jas koreguojant tobulėti.
• Studijoje svarbiausia – komanda!
Aš studijoje esu atsakingas už kūrybinę dalį, kūrybinius bei strateginius projektus, prekės ženklo vientisumo išlaikymą. O jei paprasčiau, pagrindinė mano užduotis – leisti kasdien lengvai ir nevaržomai kilti idėjoms. Jos pačios bet kada „šauna” į galvą, aš joms leidžiu tai daryti. Svarbu užsirašyti, kad galėčiau savo komandai perduoti idėjas, kurias jie paverstų naujais projektais. Komanda yra labai svarbi proceso dalis.
Aš kūriau komandą, dabar komanda kuria mane. Išmokau neatidėlioti, jei kažko nemoku – perduodu darbus tiems, kas supranta geriau ar gali padaryti greičiau, kad tik procesai nestrigtų, nes BRAZZI studijoje priklausome vieni nuo kitų. Dirbame labai daug, tačiau kiekviena veikla yra laisvai pasirenkama ir atitinka mūsų talentus, asmenybę, charakterio savybes, norimą tobulėti sritį.
• Kas pačiam labiausiai patinka?
Sukurti ką nors naujo, ką nors tokio, kas padės daugeliui žmonių. Džiaugiuosi, kai žmonės greitai tobulėja būdami BRAZZI dalimi. Visi yra kūrėjai, nuo vaikutį auginančios mamos iki kelius tvarkančio darbuotojo. Kas ateis pas tave tobulėti ir kokius savo talentus žmogus dar turi atrasti, tu gi nežinai, tad neturi apsiriboti standartiniais nusistatymais.
Kad lengviau atsivertum, reikia nepamiršti, jog gyvenime nėra vieno atsakymo ar vienos krypties. Labai svarbu yra klausytis viduje esančio jausmo. Nebūtina koncentruotis į vieną tikslą ar jo įgyvendinimą. Nereikia jaudintis, jei kas pasikeičia, nežinai, galbūt tai atneš dar geresnius rezultatus. Reikia kuo daugiau netikėtumų. Jei pavėlavai į traukinį, tai pavaikščiok po vietą, pabendrauk, susipažink. Planavai, jog fotosesija bus puiki ir pelninga, bet taip neatsitiko, pagalvok, kaip gali šią situaciją išnaudoti kitaip. Svarbiausia – neprisirišk prie lūkesčių.
Man BRAZZI projektas padėjo „išlipti“ iš ribų ir ne tik pačiam drąsiai eiti, bet ir vesti kitus ten, kur tavęs nevaržo visuomenės standartai, etiketės, pačio sukurti rėmai. Žinoma, naudinga išgirsti kitų nuomones, pastebėjimus. Taip ir aš darau – gerbiu visuomenę, išklausau, bet mano kūrybai įtakos tai nedaro.
• Viskas gali įkvėpti, jei tik sugebi pažiūrėti kitu kampu
Mane įkvepia viskas. Viskas ir gali įkvėpti, jei tik sugebi pažiūrėti kitu kampu. Mėgstu keliones. Jos nebūtinai turi būti užsienyje, užtenka išvažiuoti į mišką. Dar įdomiau, kai išvyksti vienas. Šis pasirinkimas padeda išklausyti savo mintis, pailsėti, pasisemti energijos iš gamtos.
Procesas įkvepia kurti. BRAZZI aplinkoje yra tik kuriantys ir tobulėjantys, nekonkuruojantys, o vieni kitus palaikantys ir papildantys žmonės – buvimas tokių žmonių apsuptyje skatina kurti kartu. Vyksta nuolatinis darbas, idėjų ir patirties dalijimasis, bendravimas, ieškojimai. Pagauni tą tėkmę ir judi kartu su ja. Vienas sūkurys įkvepia kitą. Labai džiugina rezultatai, tačiau labiausiai įkvepia pats procesas.
—
Tomą bei kitus BRAZZI komandos narius kalbina Lukas Svirplys, apie kurį vieną dieną Jūs taip pat turėsite galimybę sužinoti daugiau:)
O kas mūsų dar nepažinojo, šiandien buvo puiki proga susipažinti – į SNAP’Ą vyko pusė Brazzi komandos ir net Brazzi papūgos:)))
