INSPIRAZZI magazine koordinatorius, floristas, kūrybinių tekstų kūrėjas, tvariosios mados šalininkas, modelis – Lukas Svirplys savo kūrybiškumą reiškia per tiek daug skirtingų alibi ir su tiek energijos, kad viską sudėlioti į keleto klausimų rėmus – kiek sudėtingas uždavinys.
Šis interviu – žvilgsnis per durų plyšį į šviesų ir spalvingą Luko kūrybos sodą.
▬ Tau labiau patinka būti kontrolėje, ar kontroliuojamu?
Man patinka valdyti situaciją. Akylai save stebiu – jei organizuoju renginį arba vykdau projektą, save vertinu iš dviejų pusių – ir kaip organizatorius, ir kaip dalyvis. Kaip dalyviui man labai nuobodu, imu galvoti – taip nedaryčiau, čia patinka – negaliu atsipalaiduoti. O kai esu toje rolėje, kur turėjau galimybę prisidėti, mane aplanko labai geras jausmas – nemiegosi, ryte kelsies, lėksi iš dušo, skubėsi, darysi, galvosi… Man visuomet patiko būti organizatoriaus pusėje.
▬ Kuri kūrybos proceso dalis tau yra mėgstamiausia?
Mėgaujuosi visu procesu – būtent procesu, labiau, nei rezultatu. Kai dar nieko nėra, bet kažkas turės būti; kai vieną dieną sugalvoji, kad bus būtent taip, bet praeina popietė, pokalbis – ir viskas keičiasi. Man patinka nuolatinė kaita, neužsisedėjimas.
Geriausias to pavyzdys, turbūt, yra situacijos, kai gėlių (Lukas dirba ir „Floristai ant ribos“, red. past.) pirkti atėjęs klientas pasako, kad ieško linksmos puokštės – tu, sugalvojęs kompoziciją, imi rinkti gėles ir labai aiškiai matai iš besikeičiančio žmogaus žvilgsnio, kas jam patinka, o kas – ne. Kūno kalba bei dialogas leidžia, kad tavo nuolat besikeičianti improvizacija virstu sėkmingu rezultatu.
▬ Kaip apibūdintum save?
Mėgstu viską analizuoti. Nesiekiu iš anksto nusistatyti, nepaskiriu sau nuotaikos – man patinka gyvenimas „dabar“. Kartais atrodau paviršutiniškas, kad žmonės jaustųsi patogiau, atsipalaiduotų. Tuo metu mano galvoje neretai vystosi visokie filosofiniai apmąstymai, analizės, diagramos – stengiuosi įsigilinti į savo aplinką.
Mėgstu kurti detales istorijas – tarkim, praeiviui nepažįstajam – vaikystėje įsivaizduodavau, kad jis turi tris vaikus, žmoną, gyvena name raudonu stogu, myli arklius, augina bites. Augau vienkemyje – gal dėl to iki šiol mėgstu stebėti miestą vakare, kai languose ar gatvėse dega šviesos ir kurti gyvenimo scenarijus.
Galbūt dėl to ir pasirinkau žurnalistiką – kaip būdą stebėti ir aprašyti.
▬ Ko tau reikia sėkmingai dienai?
Man kiekvienas rytas yra išsigelbėjimas – tai tarsi gyvenimo „restart“ mygtukas. Kas vakarą grįžęs, aš jau su nekantrumu laukiu naujos dienos. Visą dieną visur lakstai, priimi begalę sprendimų, sutinki įvairiausių akių, regis, jau ir baigėsi dienos resursai – kaip kokiame žaidime, pasikrauni ir važiuoji toliau.
Rytą pradedu su muzika – ji man diktuoja toną – šiandien atsikėliau su Frank’u Sinatra. Gal dėl to, kad snigo (juokiasi).
▬ Kodėl tu BRAZZI?
Kažkada panašaus klausimo manęs paklausė Reda Bernotaite – tuomet jai atsakiau, kad žinau, jog galiu duoti šiai bendruomenei, šiai vietai – papildomą tekstą, pastabą, tobulėjimą. Vyksta gražūs gyvenimo mainai – aš savo ruožtu gaunu žmones, akimirką, atmosferą, augimą ir idėjas.
BRAZZI yra dinamiškas judėjimas. Turim nerašytą taisyklę, kad mes nedirbam, čia nėra darbuotojų. Taip ir yra. Aš niekada čia nesijaučiau, lyg privertė ar reikia – taip nėra. Čia kiekvienas kampas, baldas, props‘as, žmogus įkvepia. Pasikrauni kūrybinės energijos ir nori kurti, kalbėti, suprasti, keisti(s) – nuolatinis augimas. Jei nori augti, privalai save apsupti žmonėmis, kurie vystosi.
Tai puiki terpė neužmigti. Man labai patiko vieno filosofo (Leonardo da Vinčio, red. past) palyginimas, jog „žmogus yra vanduo – o stovintis vanduo pradeda pūti“. Jei žmogus, kaip tas vanduo, stovi savo kasdienybėje ir rutinoje – baisu supūti ir nenešti tyros energijos.
▬ Kas tau yra INSPIRAZZI?
INSPIRAZZI yra įkvėpimas, ir man patinka, kad jis keičiasi – jis ir turi keistis. Žmogui, tekstui, maistui – įkvėpimas viskam skirtingas.
INSPIRAZZI tikslas ir esmė yra mokėjimas pažiūrėti į viską taip, kad tave įkvėptų. Kiti savo projektus vadina vaikais, bet aš manau, kad tėčiu būti esu per jaunas (juokiasi).
Džiaugiuosi, kad šis projektas užgimė – man be galo įdomu sužinoti, kas įkvėps 25-to žurnalo komandą – gal tai bus spalvos, tekstūros, o gal pradėsim žiūrėti į visai kitus dalykus.
INSPIRAZZI turi laisvę, atvirumą ir į savo tėkmę priimti visus norinčius plaukti priimti kartu. Jei manęs paprašytų nupiešti INSPIRAZZI – padėčiau tašką lapo vidury, atiduočiau jį atgal ir sakyčiau: „O tu jį pabaik.“ Aš noriu duoti pradžią, bet pabaigą turi susikurti stebėtojas.
Šį kartą MEET THE TEAM rubrikos autorių kalbino Agnė Buinickaitė.
Studijos narius fotografuoja Saulė Barley
