Šį kartą MEET THE TEAM rubrika apie BRAZZI studijos administratorių Jurgį Dūdėną, kuris sako, jog: „Didžiausias kūrybos privalumas – taisyklės čia galioja tik tokios, kokias patys sau susikuriame“
Interviu ne tik apie kūrybą, bet apie visą jos istoriją nuo įvairių bandymų, ieškojimų, sustiprėjusio vizualinės kūrybos pojūčio Lietuvos kariuomenėje iki darbo studijoje bei naujo prekės ženklo įkūrimo!
▬ Fotoaparatas – išsigelbėjimas
„Dar studijuodamas Kultūros istoriją ir antropologiją supratau, kad labiausiai vertinsiu studijose įgytą platesnį visumos matymą, tačiau savo ateities nesiesiu su šia sritimi. Po studijų pradėjau kelionę po įvairius darbus (juokiasi). Ieškodamas sau tinkamiausios veiklos, išbandžiau ne vieną skirtingą sritį: nuo darbo su vaikais ar įvairaus profilio pardavimų vadybininko pareigų iki tekstų kūrėjo. Šios patirtys pradėjo auginti kietesnę „skūrą“, tik šią kelionę sustabdė šaukimas atlikti privalomą karo tarnybą. Taip nutiko, kad nuo to laiko, kai mane pasiekė ši žinia, jau po savaitės nešiojau karinę uniformą. Bazinio kurso metu, kuris truko tris mėnesius, nebuvo jokių minčių apie kūrybines galimybes kariuomenėje, tačiau vėliau daug kas pasikeitė ir fotoaparatas tapo įrankiu, kardinaliai pakeitusiu mano tarnybą“, – lengvu bei linksmu tonu pradeda pokalbį Jurgis Dūdėnas.
▬ Dvigubos „pareigos“
„Darbas pardavimų srityje išmokė ieškoti tuščių, dar neužpildytų vietų. Pamačiau, jog jiems (Lietuvos kariuomenei aut. past.) galiu pasiūlyti savo pačio, pratybų metu, surinktas fotografijas bei vaizdo medžiagą, ir taip gauti daugiau progų pakeisti aplinką. Tokie mainai tiko. Turėjau ne vieną išskirtinę galimybę dalyvauti tarptautinėse pratybose ir poligonuose, bėgioti ne su automatu, o su kamera. Šiame dvigubame vaidmenyje atlikau ir šauktinio dalį, kuomet vykdžiau visas privalomas pareigas šioje srityje, ir prie viso to papildomai fotografavau, filmavau, o laisvu metu redaguodavau medžiagą ir tobulindavau savo įgūdžius. Mmm, kolegos šauktiniai šią mano veiklą vertino skirtingai: vieni palaikydavo, kiti palydėdavo ne itin gražiais sakiniais ar linkėjimais. Todėl yra kelis kartus tekę atsikirsti kitiems, kad jei ir pastarieji norėtų kažko daugiau iš tarnybos, tai laisvu metu rastų įdomesnių užsiėmimų nei suptis ant metalinių lovų“, – prisiminimais dalijasi BRAZZI administratorius Jurgis.
▬ Tarnyba baigėsi, bet noras kurti liko!
„Nuolat galvodavau, ką veiksiu grįžęs namo. Laisvu metu svajodavau kaip būtų nuostabu, jei vaizdo įrašų kūryba taptų ir pragyvenimo šaltiniu, bet dvejonių netrūko. Buvo neramu, kad neturiu reikalingo pagrindo, niekada nebaigiau jokių šios srities kursų, mokymų ar studijų, bet turėjau stiprų jausmą, kad privalau medijų pasaulį įterpti į savo gyvenimą.
Tarnyba baigėsi kartu su šimtais gigabaitų medžiagos. Prieš išeidamas, gavau pasiūlymą likti dirbti kariuomenėje, bet žinau, kad nesu didelės sistemos žmogus. Esu greitas ir imlus pokyčiams, todėl labai nenorėjau būti suvaržytas “sistemos”.
Grįžus namo, jaučiau sąstingį. Grįžti į senus darbus nenorėjau, troškau kurti naujus vaizdo įrašus. Užsakymų daug nebuvo. Pradėjau dirbti valstybinėje įstaigoje, komunikacijos srityje, bet vėl pritrūkus laisvės, pradėjau rašyti įvairiems kūrėjams, kad galbūt jie ieško asistentų. Viena iš tų vietų buvo BRAZZI studija, kuri atrodė labai profesionaliai. Akimirką šiek tiek sudvejojau, bet visgi parašiau, maniau, kad didelei bendruomenei visada reikia naujų žmonių. Suradau seną labai labai ilgą aprašymą į administratoriaus pareigas. Nemažą teksto ąsotį papyliau jiems ir aš, pateikdamas argumentų, ką šiuo metu darau ir noriu daryti bei prisegiau dar kelis savo senus vaizdo darbus.
Mane pakvietė pasikalbėti tada, kai tuo metu vyko atvirų durų popietės renginys. Išsitraukiau įrangą ir pradėjau filmuoti. O veiksmo buvo labai daug: šviesos blyksėjo, aplinkui visi šurmuliavo ir buvo užsiėmę man dar nematytais reikalais. Tai buvo visiškai atsitiktinė pažintis su BRAZZI, bet niekas nevyksta be reikalo, netrukau suprasti kaip mums puikiai suėjo visi biolaukai, energijos bei kosmoso jėgos (juokiasi). Apsilankydavau vis dažniau, bet kai sužinojau, kad yra galimybė dirbti BRAZZI studijos administratoriumi, tai sau pasakiau, kad ši vieta kaip tik man!
Šiandien administruoju kiekvieną šios vietos kampą (juokiasi), kartais tam kampui reikia blykstės, staliuko, fono ar dar ko. Sutinku begales įvairiausių kūrėjų, dažniausiai tai nemažai ką savo gyvenimuose nuveikę žmonės, ir kas mane labiausiai juose žavi – jie paprasti ir atsipūtę. Su studijos lankytojais pasikalbėti visada smagu, būtent dėl to ir mėgstu gyvą kontaktą“, – pabrėžia Jurgis.
▬ „JUDU productions“ – kitas kūrybos žingsnis!
„Vertinu draugiškus, labiau neformalius santykius su žmonėmis (klientais), nes per didelis persitempimas išbalansuoja ir nepadeda išgirsti tikrųjų žmonių poreikių. Nors suprantu, kad kartais reikia vadovautis griežtais standartais, vis tiek nemėgstu žodžių junginio: „ir ne kitaip“, tai, atrodo, užkerta visą kūrybą, laisvę, improvizaciją. Dialogas turi vykti ne vertikalioje, bet horizontalioje linijoje ir abi pusės turėtų išgirsti ir įsiklausyti į pašnekovo mintis, tik taip priimami geriausi sprendimai.
Aš suprantu, kokią puikią tobulėjimo galimybę turiu būdamas BRAZZI komandos dalimi, čia galiu daug ko išmokti kurdamas su komandos nariais. Laisvas dienas išnaudoju asmeninių projektų kūrybai. O darbo studijoje metu, be pagrindinių pareigų, vis tiek stengiuosi rasti laiko bent montažui. Esu laimingas, kad man nereikia slėpti savo hobio ir viską galiu puikiai suderinti su administratoriaus pareigomis.
„JUDU productions“ yra visai šviežias prekės ženklas. Ačiū Ervinui Rūkui už sukurtą logotipą. Ačiū Saulei, Tomui ir kitiems, kurie padėjo sugalvoti naują įvaizdį bei pavadinimą. „JUDU productions“ pavadinime telpa ne tik mano vardas, būdas, bet ir ateities siekis – niekada nesustoti. O jei ir pristabdys kokie nors nesklandumai, tai reiktų nebijoti iš jų pasijuokti, viskas juk praeina“, – su šypsena sako Jurgis.
▬ Kūryba yra receptorius
„Šiandien BRAZZI – antri namai, dažnai čia dienas praleidžiu nuo ryto iki vakaro. Nors esu reiklus sau ir aplinkai, studijoje randu progų tobulėti ne tik kaip specialistas, čia vertinamas tiesus ir atviras žmogus, todėl čia puikiai sekasi ugdyti ir savitarpio supratimo jausmą, mokytis laisviau reikšti nuomonę, lengviau priimti kritiką ir mokytis ją išsakyti pačiam. Galiu lengvai užmigti iš vakaro, nepergyvendamas dėl minties, jog rytoj tau reikia į „darbą“, nors šios vietos net neišeina vadinti darbu, tai veikla, teikianti malonumą. Jaučiuosi sveikesnis, gyvesnis, laimingesnis, kūrybiškesnis.
Ši aplinka turi kitokį požiūrį į kūrybą. Matau daug laisvų žmonių, mokančių ir galinčių kurti. Kūryba nėra taisyklė, kūryba yra jutimas. Kūryba yra ugdomas receptorius, visų pojūčių visuma ir jų interpretavimas. Šių dienų kūrėjas tas, kuris iš daugybės minčių, idėjų ir matytų darbų sukuria vieną, per savo vidinius filtrus perleistą kūrinį. Sutinku, kad yra nusistovėjusios atitinkamos kompozicijos, apšvietimo ar kitų techninių elementų taisyklės, bet kūrybą aš ir suprantu kaip improvizacijos procesą, kuriame nuolat ieškai naujų sprendimų situacijoms spręsti“, – šiomis mintimis apie kūrybą interviu užbaigė „JUDU production“ įkūrėjas Jurgis Dūdėnas.
Studijos narius kalbina: Lukas Svirplys
Studijos narius fotografuoja Saulė Barley
