Šį kartą Meet the Team rubrikoje – BRAZZI studijos finansų fėja, fotografė Julija Bužinskė. Nors jos kasdienybę supa skaičiai, Excel lentelės ir dokumentai, o ir pati prisipažįsta mėgstanti tikslumą, ji taip pat yra kūrybinga asmenybė, savo užimtoje dienotvarkėje randanti laiko fotografijai ir grožio kūrimui.
Kaip sako pati Julija, šiuo metu gyvenime visos veiklos harmoningai susilieja į vieną visumą. Susitikusios studijoje kalbėjomės apie jos akademinę veiklą, kūrybą, keliones ir ateities planus. Kviečiame pasinerti į Julijos pasaulį ir artimiau su susipažinti su šia BRAZZI komandos nare!
▬ Tiksliųjų mokslų link
Dar bakalauro studijų metu įsidarbinau banke – taip prasidėjo „darbas-mokslai“ maratonas. Vėliau stojau į magistrą, baigusi šias studijas galvojau ir apie doktorantūrą, bet tuomet dar nebuvau įsitikinusi, ką norėčiau tirti. Kai kurios iki tol akademijoje nagrinėtos temos buvo ganėtinai artimos, bet tai, ką savo doktorantūros darbe tiriu šiuo metu, man yra labai svarbu. Galbūt iki to reikėjo suaugti, turėjo ateiti branda.
▬ Akademinis pasaulis
Pirmosios pakopos studijoms pasirinkau verslo vadybą. Tuomet sekė verslo magistras, o dabar esu pakeliui į ekonomikos daktarės laipsnį. Mokiausi sritingas sritis: finansų valdymą, investavimą, šiuo metu nagrinėju žaliuosius finansus – kaip pritraukti investicijas ir finansuoti projektus, susijusius su atliekų mažinimu bei skirtus planetos ir aplinkos gerovei.
Viskas prasidėjo praeitų metų liepą – nusprendžiau, kad dabar yra tinkamas laikas grįžti į mokslinę sritį, tad pridaviau dokumentus, įstojau. Šiuo metu dėstau finansinę apskaitą ir rizikos valdymą Vilnius Tech universitete. Kol kas paskaitos vyksta nuotoliniu būdu ir dar neteko stovėti auditorijoje prieš studentus, bet tikiuosi, kad tai pavyks kitąmet (juokiasi)
Iš tikrųjų man patinka ši veikla – mėgstu pasakoti, dalintis savo žiniomis bei patirtimi, stovėti prieš auditoriją. Yra žmonių, kurie turi savo know-how, tačiau nenori tuo dalintis. O man negaila! Taip, aš irgi turiu savo know-how, bet svarbu bandyti prisitaikyti. Galbūt viskas taip pat nesigaus, bet gausis kažkaip kitaip – juk kiekvienas žmogus dalykus perleidžia per savo prizmę. Nematau nieko blogo, jeigu tu daliniesi savo įžvalgomis ar gyvenimiška patirtimi – ir tau nuo to geriau, ir kitiems suteiki reikiamą pagalbą.
▬ Nuošalyje likusi fotografija
Kalbant apie fotografiją, tai ja domėjausi nuo pat vaikystės. Mano tėtis fotografavo ir turėjo juostinį fotoaparatą, o aš, dar visai maža, žiūrėdavau, kaip jis, pasislėpęs vonioje, ryškina juostą – tai buvo labai įdomus procesas! Fotografijos jam gaudavosi visai geros ir aš taip pat norėjau fotografuoti. Bet augau, mokiausi ir supratau, kad norint užsiimti šia meno šaka į ją reikia investuoti iš karto. Čia ir prasideda sunkumai, nes arba tu gali, arba negali to padaryti. O jeigu negali, tuomet pasirenki kažką kitą.
Gyvenimo vėjai mane nupūtė kitur. Bet vėliau atsitiko taip, jog po 8-nerių metų verslo srityje atėjo laikas sustoti, atsigauti, pagalvoti apie man svarbius dalykus. Su vyru nusprendėme išvykti į užsienį.
▬ Tarp Lietuvos ir Londono
Teko reziduoti Švedijoje, šiek tiek Vokietijoje ir Belgijoje. Vienu savo gyvenimo etapu gyvenau Lietuvoje, bet kas savaitę skrisdavau dirbti į Londoną. Nors režimas buvo intensyvus, man tai buvo labai svarbi patirtis. Aš labai mėgstu laisvę ir vertinu galimybę pamatyti skirtingas kultūras, pažinti žmones, suprasti, kaip jie gyvena. Tada atrodo, kad ir tu pats daugiau supranti, tampi labiau tolerantiškas. Kelionių metu susipažinau su labai skirtingais žmonėmis, tad esu atvira visiems.
▬ Planavo atgaivinti vaikystės svajonę
Būdama užsienyje pastebėjau, kad BRAZZI ieško asistentų. Svarsčiau, galbūt sukti į fotografiją, į kažkokią kūrybinę veiklą. Susisiekiau su Reda, pabendravome, o grįžusi iš užsienio prie studijos prisijungiau kaip asistentė.
Praėjo jau beveik metai, kaip esu čia. Atėjau, nes norėjau fotografuoti, galvojau, kad atgaivinsiu vaikystės svajonę, skyriau daugiau laiko poilsiui. Bet nutiko taip, kad tuo metu BRAZZI plėtėsi, gryninosi procesai, studijos ateities vizija, o komandai reikėjo tam tikrų įgūdžių. Aš turėjau nemažai patirties finansų srityje, pasisiūliau padėti ir vėliau prisijungiau prie komandos kaip finansų koordinatorė.
Jau minėjau, kad viena iš didžiausių vertybių man yra laisvė. Būtent ją randu studijoje, nes galiu savo gyvenimą dėliotis taip, kaip noriu. Čia nebūtina būti nuo 8 iki 17 val. – kiekvienas iš mūsų yra brandus žmogus, atsakingas už save bei savo darbą ir tą atsakomybę neša. Neturime (o ir nereikia!) „auklės“, kuri prižiūrėtų tave ir kvėpuotų tau į nugarą (juokiasi). Aš labai tai vertinu.
▬ Didelis krūvis – ne naujiena
Suderinti visas mano veiklas – BRAZZI, akademines studijas, dėstytojos darbą ir kt. – nemažas iššūkis. Nemeluosiu – tikrai būna, kad kartais jaučiuosi labai pavargusi, o šeštadienį nenoriu nieko kito, tik išeiti į gamtą, atsikvėpti, pažiūrėti į saulę. Jeigu galiu, neretai multitaskinu: galbūt klausausi online susitikimo ir tuo pačiu metu darau kitus darbus. Iš tiesų, tai tokio didelio krūvio skonį aš jau buvau pajutusi praeituose savo darbuose ir manau, kad turiu neblogą įprotį multitaskinti (šypsosi). O ir šiaip – esu veiklus žmogus, tad kažkaip pavyksta viską suderinti.
▬ Skirtingos kūrybos sąvokos
Ar finansai gali būti kūryba? Žinoma, kad gali! Tos pačios finansų lentelės yra kūryba – sėdi ir kuri. Bet man kūryba yra susijusi su akademine veikla, nes ten turiu laisvę kurti, daryti eksperimentus. Universitete žmogus kuria tokį įrankį ar siekia tokio rezultato, kurio dar nėra. Ir nors mano doktorantūros studijos yra susijusios su ekonomika, į jas įsipina finansai, aš darau tai, kas ateityje bus labai aktualu.
Iš kitos pusės, tai ir fotografija man yra kūryba – ten aš atsipalaiduoju. Šiandien fotografavau šeimą su dviem vaikais – jie daug juokėsi ir buvo tikrai labai smagu. Aš tai suprantu kaip grožį, perteiktą tų žmonių, kuriuos matau per savo objektyvą. Mano manymu, fotografija visai nėra susijusi su žmogumi, kuris fotografuoja – man tai yra menas, tačiau apie tuos žmones, kuriuos aš matau priešais save.
Aišku, tai nėra vienintelė kūryba mano gyvenime. Anksčiau užsiėmiau floristika ir dekoravau vestuves, taip pat dirbau vizažiste – man tiesiog patinka kurti grožį. Be visų savo veiklų dar mėgstu restauruoti baldus. Namai man yra susiję su kažkuo, kas turi sielą, ir tos sielos labai trūksta ten, kur viskas yra nauja ir modernu. Būtent todėl mėgstu daiktus, kurie buvo naudoti kitų žmonių – jaučiu, kad jie spinduliuoja savitumą, istoriją ir gali kažką papasakoti. Senoviniai baldai turi didelę išliekamąją vertę.
▬ Akimirkas fiksuoja akimis
Be visų kūrybinių veiklų aš taip pat labai mėgstu keliauti – iki pandemijos su vyru labai dažnai organizuodavome mini keliones. Iš tikrųjų, tai užtenka tiesiog pasiimti kuprinę ir lipti į kalnus. Vėjai prapučia tavo galvą ir jau esi užsiturbinęs – atsiranda naujų minčių ir gali varyti toliau. Man svarbu vaizdus matyti akimis. Telefone beveik neturiu nuotraukų iš kelionių, mano vyras jų turi daugiau (juokiasi). Aš viską laikau galvoje, man užtenka prisiminimų, o taip pat nemėgstu postinti į socialinius tinklus – viską darau dėl savęs.
▬ Ateities planai
Kiek bandžiau kurti kažkokius planus, tai dažnai būna taip, kad tu planuoji, o Dievas juokiasi. Tad kažkokių ilgalaikių planų, dešimties metų perspektyvoje, tikrai neturiu. Juk matome, kaip greitai viskas gali apsiversti aukštyn kojomis. Aišku, gerai yra bent kažkokį planą sau turėti, kad tu pats žinotum, kuria kryptimi eiti. Žmogus, gyvendamas be visiškai jokio plano nepajuda, o tik trepsi vietoje. Tad žinau vieną – mane labai domina sritis, kurią studijuoju, ir norėčiau tęsti akademinę veiklą arba bent jau savo atliktus tyrimus pritaikyti praktiškai. Akivaizdu, kad žaliasis kursas ir planetos išsaugojimas yra labai aktualios temos.
.
BRAZZI narius kalbina Eglė Luščiauskaitė
BRAZZI narius fotografuoja Saulė Barley
