Sugrįžtame su MEET THE TEAM rubrika!
Fotografė bei „BRAZZI Photo School“ koordinatorė Gabrielė Raudonytė: „Ir kūrybai reikia sistemos!“
Visad su plačia šypsena ir didžiuliu entuziazmu eiti ir daryti. Estetiška ir paslaugi, ją BRAZZI sutiksi nuolat komunikuojančią su Tomu Brazinsku. Be strategijų kūrimo, mokymų koordinavimo bei plėtojimo, domisi ir asmeninio stiliaus kūrimu. Iš kur pirmieji kūrybos daigai? Trumpas pokalbis apie jų atsiradimą ir puoselėjimą! Užrašų knygutės turėti nebūtina, pirmyn!
▬ Fotografijos mokymų valdymas ne dėstytojo rankose!
„Šmaikštu! Daugelis, parašydami į „Photo School‘ą“, galvoja, jog bendrauja su Tomu Brazinsku. Įpratau jau! (juokiasi). Vėliau susitikę bendrose grupėse „Facebook“ socialiniame tinkle, mokiniai pamato su kuo iš tikrųjų susirašinėja. Bendraudami laikomės bendro etiketo, stengiamės turėti artimesnį ryšį, vengti nereikalingų atstumų. Labai įdomu pasimatyti su mokiniais gyvai: nuotolinis bendravimas nuo gyvojo skiriasi. Visi jie – tokie skirtingi! Nuostabu, kai mokiniai vis grįžta, jau turintys daugiau drąsos ir motyvacijos, tobulėja ne tik mokymų metu, bet ir po jų.
Mano pareigos turi daugiau vadybinių veiklų nei kūrybos. Organizuoju mokymus, paskiriu datas, kuriu ir vykdau komunikacijos planus, išperku reklamas, sužiūriu vizualus, atsakau į žinutes, tvirtinu registracijas. Užduočių tikrai daug, nėra nuobodu – tik spėk suktis. Džiaugiuosi, kad turiu komandą, kuri puikiai padeda!“, – šypsodamasi pokalbį pradeda „BRAZZI Photo School“ koordinatorė Gabrielė Raudonytė.
▬ Ne tik kviečia mokytis fotografuoti, bet ir pati fotografuoja.
„Fotografija – savirealizacija. Esu estetė, man patinka viskas, kas yra gražu. Net lėkštė ir joje esantis maistas turi būti patiektas taip, kad džiugintų akis. Mėgstu stilingai apsirengti, dailiai pasidažyti. Džiaugiuosi, kai kuriu estetiką. Fotografuodama asmenines fotosesijas, stengiuosi atskleisti patį modelį, jo emociją, charakterį. Mielai norėčiau sukurti žurnalo viršelį, dar labiau plėtoti kūrybą ir fotografiją“, – mintimis dalijasi Gabrielė.
▬ Visko pradžia – lėlės suknelė.
„Puikiai atsimenu vieną vaikystės situaciją, kurią visada pasakoju, jei tik manęs paklausia, kur buvo mano meno/dizaino pradžia. Būdama ketvirtokė pasiuvau lėlei suknelę. Ją pamačius mama pradėjo labai girti, pridėdama, jog aš užaugusi tikrai būsiu dizainerė. Neilgai trukus mama pasiūlė stoti į dailės mokyklą. Tada dar Tauragėje kelis metus lankiau fotografijos būrelį. Daug meno ten nebuvo, bet pačius pagrindus tikrai gavau. Kai reikėjo rinktis studijas, ilgai rinkausi tarp dizaino ir fotografijos. Jos nepasirinkau, nes manau, jog šios profesijos profesionalu gali būti ir nebaigęs studijų. Visgi tapau dizainerė! O gavus diplomą, atėjau į BRAZZI ieškoti kūrybos ir gilintis daugiau į fotografiją. Kolegija suteikė platesnį meninį suvokimą, atnešė tvarkos ir estetinį matymą, bet šiandien labiau patinka, kai mane vadina fotografe“, – save taip pristato tauragiškė.
▬ Ir kūrybai reikia sistemos!
„Pirmiausia su BRAZZI susipažinau, kai atėjau į jų organizuojamus fotokursus. Seniai jau alpdavau nuo šios studijos mokymų bei neribotos kūrybos vaisių. Sudalyvavusi susipažinau su studija, Tomu ir Reda. Ilgai galvojau, ar turėsiu laiko ne tik prisijungti, bet ir būti aktyvi šios bendruomenės dalis. Komanda jau buvo apsišlifavusi, bet šiltai mane čia visi priėmė. Kaip šiandien sako, jog nuo pirmosios dienos nereikėjo manęs kažkur stumti, buvau savarankiška, smalsi ir komunikabili. Esu čia daugiau nei metus laiko, iš asistentės tapau BRAZZI mokymų koordinatorė.
BRAZZI – sisteminga kūryba. Būdamas čia, tu pats nori eiti ir daryti, kurti, tobulėti. Atsiveria begalės galimybių. Visada gausi pagalbos, patarimų. Pati jaučiuosi, kaip pagerėjo mano fotografavimas, retušas, sustiprėjo kūryba. Atsirado didesnis sistemingumas. Ha, kūryboje jis irgi reikalingas! Svarbiausia mokėti valdyti savo laiką ir žinoti, kas tave įkvepia. Visi čia mes esame kūrybininkai, bendruomeniški, dinamiški ir be ribų!“, – džiaugiasi Gabrielė.
▬ Mada – kita aistra.
„Daug laisvo laiko neturiu, bet norėčiau išmokti kurti žmogaus įvaizdį. Traukia mada. Labai mėgstu stebėti aplinką, galėčiau pasiimti kavos puodelį ir visą dieną tik analizuoti ir lyginti žmones, kaip jie atrodo, ką veikia, kaip vaikšto. Ieškočiau ne tik įvairovių, mėgaučiuosi grožiu ir estetika. O sutikus piktus ir nelaimingus, galvočiau, kodėl jie šiandien tokie. Žingsniuodama miestu kartais irgi taip darau, bet praeivių nestabdau, komplimentų nedalinu, nors gal reikėtų pradėti, juk geras žodis nieko nekainuoja, bet neša didelę jėgą.
Aš irgi mėgstu gražiai apsirengti, pirkdama naujus drabužius, jau matau, kaip jie atrodys su kitais, mano spintoje esančiais. Rytais galiu iškart, be jokio pasiruošimo ir planavimo apsirengti, be jokių pasipiktinimų, jog neturiu drabužių ar nežinau, kaip noriu atrodyti. Ryto nuotaika padiktuoja šios dienos stilių. Daugiau esu linkusi į klasiką, mėgstu švarkus, batelius, skareles. Prancūziškas stilius – žavintis“, – apie pomėgius ir ryto neproblemas pasakoja G. Raudonytė.
▬ Juokas padeda!
Mano šeima – pozityvi! Toks požiūris padeda gyventi linksmiau. Pati labai mėgstu šypsotis, esu laiminga, kai galiu padėti kitiems. Tikiu karma: kai duodi, tu gauni, bet nebūtinai iškart.
Linkiu visiems mokėti pasijuokti, nesustoti kurti, įsikvėpti ir save ir įkvėpti kitus. Nukritus atsistoti, nebijoti eiti ir daryti, nes niekas nepadarys už Tave!“, – tokiais linkėjimais pokalbį užbaigia Gabrielė Raudonytė.
Studijos narius kalbina Lukas Svirplys
Studijos narius fotografuoja Saulė Barley
