MEET THE TEAM rubrika pristato naują pašnekovą!
Dominykas Radvilas: „Jei esi profesionalas, tai turi žinoti, ką ir kodėl taip darei, kad išėjo būtent toks rezultatas“
Tą dieną, kai susitarėm susitikti su BRAZZI meistru Dominyku, jis dažė grindis. Abu nutarėme, jog dažų džiūvimo laikas yra puiki proga prisėsti ir pasikalbėti. Nors pašnekesiai neužtruko, tačiau gimė daug įdomių minčių apie kūrybą, kaip veiklą/darbą, kuri geriausiai pavyksta iš visų kitų veiklų/darbų, meną bei menininko statusą, profesionalumą, kylančias idėjas ir gyvenimą su BRAZZI.
▬ Kodėl BRAZZI?
Patekau per klaidą (šypsosi). Užsukau į pusseserės Kristinos Suvorovos organizuojamus mokymus (aut. past. jie vyko BRAZZI), kurių metu gaminome kėdę ir stalą. Po šių mokymų Tomas ir Reda pasiūlė prisidėti prie savo komandos. Tuo metu buvau neseniai grįžęs iš Anglijos, kaip tik ieškojau veiklos. Persikėliau gyventi į Vilnių ir tapau šios studijos meistras (angl. „handyman“). Prieš metus čia daug kas atrodė kitaip, bet man ši studija iškart patiko. Tai netradicinė vieta, kurioje užduotys kaskart reikalauja individualaus sprendimo. Komanda – labai kūrybiška ir energinga. Džiugu, jog nėra tikslių valandų, galiu ateiti net nuo pietų ir būti iki vėlaus vakaro.
▬ Kodėl ši kūrybos sritis?
Esu baigęs stalių mokyklą, bet nuo vaikystės turėjau geriausią mokytoją-pavyzdį – tėtį, kuris irgi buvo stalius. O daugiau visos žinios atėjo su praktika: tinkamas medžiagų pasirinkimas, techniniai sprendimai, būsimų problemų išvengimas. Man patinka gaminti, kurti. Nieko kito daugiau nesugalvoju, ką galėčiau geriau daryti. Taip aš save išreiškiu. Kai mokiausi mokykloje, lankiau dailės mokyklą, mėgdavau piešti ir daug mąstyti. O pirmąjį rimtą gaminį sukonstravau galbūt 15-kos, tai buvo molbertas.
▬ Papasakok plačiau apie savo kūrybą.
Gyvendamas Anglijoje bandžiau pradėti šį kelią, bet visada traukė Lietuva. Manau, kad būdamas čia, galiu prisidėti prie šios šalies gerovės, ateities. Šiuo metu kuriu meditacines kėdutes. Žaviuosi japonų gyvenimo stiliumi, jog jie viską daro ant grindų. Ilgai sėdėti ant žemės nėra patogu, ypač, kai esi nelankstus (juokiasi). Todėl sugalvojau sukurti gaminį, palengvinantį sėdėjimą ant žemės. Manau, kad greitu metu bus proga susipažinti. Aš noriu daryti tokius produktus, neeilinius, mini meno kūrinius. Jei daryčiau kėdės, tai būčiau kėdžių menininkas. Jos būtų ypatingos, rankų darbo, originalios, vienetinės, pripildytos filosofijos.
▬ Iš kur kyla idėjos?
Iš visur semiuosi. Jei supranti estetiką, tai tikrai nėra sunku gauti naujų idėjų ar sprendimų. Šį pajautimą tikrai gali išmokti. Viską, ką nori, gali išmokti. Jei gimdamas gavai sugebėjimą-talentą, tai pasisekė, bet vis tiek reikia tobulinti, mokyti ir ugdyti. Turėti dar neužtenka. Viską kartu gaminame su Tomu Brazinsku arba bent aptariame idėją, konceptą, mintį.
Mane šiek tiek erzina žmonės, kurie ką nors padaro ir nežino, kaip jiems pavyko. Juk tik pasisekė! Jei esi profesionalas, tai turi žinoti, ką ir kodėl taip darei, kad išėjo būtent toks rezultatas. Nuoseklumas ir aiškumas – vertybės.
▬ Ką dar svarbaus norėtum pasakyti?
Būti savimi 100 procentų. Dauguma nežino, kas jie patys yra. O kad suprastum, reikia daugiau būti su savimi, atviru, nemeluoti. Klausytis ir bandyti suprasti, iš kur kyla dalykai, emocijos, jausmai. Sutikęs žmogų, visada atkreipiu dėmesį į žmogaus akis. Ten matosi visi cheminiai procesai, kuo šiuo metu gyvena kūnas ir protas.
Studijos narius kalbina Lukas Svirplys
Studijos narius fotografuoja Saulė Barley
