Linija ne tik saviraiškos priemonė, menininkui, knygų iliustratoriui, karikatūristui, dėstytojui Gintarui Jociui, ji ir vedlys, ir gyvenimo simbolis, kartais net išsigelbėjimas, užklupus klastingoms minčių pinklėms arba sausrai. Kas kurį valdo?
Kas – Linija?
Linija man yra regimosios refleksijos įrankis ir saviraiškos priemonė.
Kada ir kaip susidomėjote piešimu – linijos valdymu?
Šiam susidomėjimo atsiradimui esu dėkingas dviems kūrėjams. Vienas jų buvo Zenonas Tarakevičius, kuris plunksna ir tušu, stebint aplinkiniams, meistriškai piešė šaržus. Tuomet lankiau vaikų dailės mokyklą, kurioje valandų valandas, štrichuojant vieną objektą, mokiausi nupiešti akademiškai. Staiga išvydau, jog įvaldžius vien tik linijos pulsaciją, tą patį rezultatą galima atlikti ir per penkias minutes. Aišku, akademiniai mokslai labai padeda, išugdo gebėjimą stebėti ir atkartoti, be jų sunku tikėtis sėkmingai įvaldyti liniją. Nuo tada užsibrėžiau sau tikslą – išmokti suvaldyti liniją ir piešti greitai. Bet vien technikos neužtenka. Prieš gerus dvidešimt metų į mano rankas pateko ekspresionisto Egon Shiele piešinių albumas. Jie iškart sužavėjo! Tada ir supratau, kad ne akademinis tikslumas, o linijos energetika, įkrauta tikrovės jausmo, ne tik perteikia piešimo esmę, bet ir teikia malonumo sau pačiam.
Ką labiausiai mėgstate kurti?
Esu daugiaplanis menininkas, dirbu keliose srityse ir žanruose. Kūryba dažniausiai susijusi su užsakymais ir projektais: knygų iliustracijos, šaržai, portretai, komiksai, karikatūros. Dalyvauju parodose, pleneruose, kūrybinėse dirbtuvėse. Tenka praktikuoti ir tradicinę tapybą aliejiniais ar akriliniais dažais, pastelę, akvarelę. Savo patirtį perduodu studentams, dirbu pedagoginį bei mokslinį darbą.
Linija valdo Jus? Ar atvirkščiai?
Procesas vyksta abipusiškai. Piešdamas stengiuosi atjungti protinį tikrovės suvokimą, kad pieštų jausmas, ranka ir akys. Ne visada taip pavyksta, kartais būna ne ta nuotaika ir tenka į pagalbą kviesti protą, žinias ir patirtį.
Bet kokia idėja ar vaizdo perkėlimas ant popieriaus prasideda labai lengvu, o kartais labai ryžtingu linijos pavinguriavimu. Būna taip, kad galvoje nėra jokių idėjų, bet vos pradėjus braižyti nevalingas linijas, įsijungia fantazija: kaip iš siūlų kamuolio pasipila formos, siluetai, vaizdai. Linija turi daugybę atmainų: plona, stora, tvirta, virpanti, trūkčiojanti, begalinė, lėta, šėlstanti, lengva, sunki, muzikali ir t.t. Kuo piešinys minimalesnis, tuo labiau išryškėja linijos svarba ir patrauklumas.
Jūsų kūryba – įvairiapusė, kas džiugina labiausiai?
Žmogaus piešimas bei įvairių personažų kūrimas.
Žinote, kaip elgtis su Linija, ar sunku šias žinias perduoti savo studentams ir kitiems, kurie nori tai išmokti?
Banali tiesa, nieko naujo nepasakysiu: perduoti žinias yra nesunku, kai mokinys motyvuotas, smalsus ir darbštus. Dar pridėčiau kantrybę, užsispyrimą. Ne paskutinėje vietoje (o gal net ir pirmoje) yra ir dėstytojo-mokytojo autoritetas. Dažnai nevengiu pasakoti apie savo patirtį ir demonstruoti asmeninius piešimo sugebėjimus, taip bandydamas įkvėpti ir padrąsinti, jog visko galima išmokti. Be praktinių užsiėmimų, labai daug pasakoju apie įtakingus dailininkus ir jų kūrybinį kelią, skatinu domėtis ir patiems. Tai veikia! Per dešimtmetį pedagoginės veiklos, teko stebėti ne vieną pražydusį talentą. Kai kurie iš jų netgi pakeitė savo profesinę kryptį ir, pavyzdžiui, iš interjero ar mados dizainerio tapo tapytojais, grafikais, iliustratoriais.
.
Kalbino Neimantė Voronovaitė
Iliustracijos autorius – pašnekovas
INSPIRAZZI LINIJA: https://brazzi.co/inspirazzi-zurnalai/
