„Tylus, ramus, „nerd‘as“, – taip save apibūdina studijos administratorius Ervinas paklaustas, koks jis yra, kai niekas jo nemato. Iš ties, nors Ervinas nėra linkęs daugžodžiauti, jis visada maloniai padės į mūsų kūrybos namus užsukusiems kūrėjams.
Visus, kas nori artimiau pažinti Erviną (o kartu ir mintimis nusikelti į Aziją!), kviečiame paskaityti šį MEET THE TEAM pokalbį.
▬ Atėjo laikas kažką keisti
„Prieš apytiksliai 2 metus visiškai nežinojau, ką veikti gyvenime. Žinojau tik tiek, kad tai bus susiję su kūryba. Mano buvęs darbas man buvo labai atsibodęs, būdavo rytų, kai ten eidamas beveik verkdavau. Galiausiai vieną dieną nusprendžiau – viskas, daugiau taip tęstis nebegali.
Tądien pasidariau nerealų CV, susidėjau visą savo portfolio, grįžau namo po darbo ir tiesiog „scrollinau“ freelancerių darbo pasiūlymus. Pamačiau, kad kaip tik Reda buvo įkėlusi skelbimą jog BRAZZI ieško administratoriaus. Tiesą sakant, tuomet apie BRAZZI nebuvau nieko girdėjęs, o fotografija niekada nesidomėjau. Bet kaip tik prieš tai dirbau administratoriumi viename restorane, todėl pagalvojęs, kad tai bus kažkas panašaus, apie 10 valandą vakaro išsiunčiau savo CV ir po maždaug pusvalandžio paskambino Reda. Susitarėm, kad kitą dieną ateisiu į pokalbį.
Į pokalbį turėjau ateiti po pietų, o aš tą naktį miegoti nuėjau labai vėlai. Atsibudau kitą rytą apie vidurdienį ir gavau skambutį iš Redos. Ji man sako: „labas, aš už 15 minučių būsiu prie tavęs – išlėk“. Dar šiek tiek užsimiegojęs sėdau pas ją į automobilį, nuvažiavom iki studijos, pasėdėjome ten apie porą valandų ir taip pradėjau dirbti BRAZZI.“
▬ Nuo nežinios iki trijų skirtingų veiklų
„Su fotografija niekada nieko nedariau. O pradėjau freelancinti kaip grafikos dizaineris – pamatus tam buvau padėjęs jau tada, kai dar nedirbau BRAZZI. Prasidėjo užsakymai, o tada labai netikėtai, su tėvų pagalba, atsirado mano el. parduotuvė. Visa tai įvardinčiau lyg kokius tris polius: BRAZZI, grafikos dizainas ir mano el. parduotuvė. Visos veiklos man labai patiko, nors dar prieš kokius metus visiškai nežinojau ką daryti su gyvenimu. Nežinojau, ką darysiu nei po savaitės, nei po metų, nei po dešimt.
Dabar praėjo metai nuo el. parduotuvės įkūrimo ir aš manau, kad greičiausiai tai yra mano ateitis. Grafikos dizaino veikla jau ir taip šiek tiek sustabdyta, nes visai tam neturiu laiko. Šiuo metu žongliruoju su BRAZZI ir savo verslu.“
▬ El. parduotuvė – per mėnesį
„Šis verslas atsirado 2019 metų rugpjūtį. Viskas buvo jau daugiau mažiau pradėta, buvo likęs mėnuo viskam sustyguoti, t.y. įkurti įmonę, sukurti elektroninę parduotuvę, sukelti produktus, paleisti marketingą. Viskam turėjau mėnesį, nes rugsėjį išskridau į Aziją ir ten keliavau apie pusantro mėnesio. Visą el. parduotuvės veiklą turėjau pradėti ir baigti einant rugpjūčio dienoms, o tada palikti beveik likimo valiai, nes tėvai su tuo niekad neturėjo jokios patirties. Per mėnesį visa tai buvo užkurta ir kurį laiką į tai tiesiog žiūrėjau iš šono. Bet viskas išgyveno ir puikiai vystosi iki šiol. Šis verslas – mano ir mano tėvų kūrinys.“
▬ Užburtas ir sužavėtas Azijos kultūros
„Iš tikrųjų, pirmą kartą į Aziją, į Tailandą, išvažiavau dar 2018-aisiais. Ten buvau tris savaites ir per tą laiką spėjau pamatyti visą šalį. Mane labai sužavėjo Azijos kultūra, ypač kulinarija: skoniai, kvapai, spalvos. Visa tai mane tiesiog pakerėjo ir visus tuos metus man niekaip nepavyko pamiršti šių patirčių.
Tada, kai manyje įvyko vidinė transformacija, aš dar nedirbau BRAZZI ir buvau ką tik baigęs vieną freelance projektą – jį gavau tuomet protu nesuvokiamą sumą pinigų. Neįsivaizdavau, kad sėdint prie kompiuterio galima gauti tokius pinigus, o ir ką daryti su jais aš nežinojau.
Pagalvojau, kad už šiuos pinigus galima nusipirkti daug lėktuvo bilietų, tad porą dienų skanavau visus įmanomus skrydžius iš Europos į Aziją. Pirmiausiai susiradau skrydį iš Berlyno į Singapūrą, o kitą dieną nusipirkau bilietą skrydžiui Bankokas-Helsinkis. Žinojau, kad atskrisiu į Singapūrą ir išskrisiu iš Bankoko, o visa, kas yra tarp šių dviejų taškų – tai mano fantazijos reikalas. Tuomet sėdau ir planavau, kaip galima kuo daugiau visko pamatyti.“
▬ Azijoje – ne paskutinį kartą
„Nors planavau keliauti vienas, nes labai norėjau pabūti su savimi, kažkuriuo metu ėmiau šiek tiek nerimauti. Vis dėl to mėnesis su trupučiu keliaujant po 6 šalis, iš kurių tikrai ne visos yra puikiai išvystytos, šiek tiek išgąsdino. Tuo metu susipažinau su vienu draugu, kuris taip pat yra kelionių entuziastas ir didelis Azijos fanas. Pasisekė, kad jis greitai sutiko keliauti kartu – iš vakaro apie tai pakalbėjome, o kitą dieną jis jau nusipirko bilietus.
Tiek keliaujant, tiek grįžus iš kelionės buvau visiškai įsitikinęs, kad noriu pradėti daryti kažką tokio, kas man leistų nebūti prisirišus prie Lietuvos. Tai arba toliau freelancinti, arba toliau vystyti savo verslą, kad galiausiai galėčiau persikelti į Aziją. Man labai patiko viskas, kas tose šalyse vyksta, kaip atrodo architektūra, žmonės ir visas kultūrinis paveldas. Iš Azijos į Lietuvą parsivežiau mintį, kad aš ten buvau tikrai ne paskutinį kartą. Galbūt ta mintis ir skatina kažką daryti kiekvieną dieną: kurti, planuoti, galvoti, kaip galėčiau „užsukti“ pasyvių pajamų šaltinį ir išvykti ten.“
▬ Svarbu jaustis laisvam daryti tai, kas patinka
„Kalbant apie kūrybą, aš galėčiau pasakyti, kas man nėra kūryba. Žinau tikrai, kad nenorėčiau jos paversti savo pragyvenimo šaltiniu, nes visko, ką tu darai vardan pinigų, galiausiai pradedi nemėgti. Aš kūrybą per daug branginu – tai yra vienas iš nedaugelio dalykų kas man gyvenime teikia džiaugsmą, atsipalaidavimą ir laisvę.
Iki šiol aš į kūrybą žiūrėjau pakankamai atsakingai ir su saiku, o iš dabartinių planų galiu pasakyti, kad ateityje norėčiau, jog kūryba man būtų kaip hobis – užsiimčiau kinematografija, fotografija ar bet kuo, kas tuo momentu mane „veš“. Man labai svarbu, kad aš turėčiau absoliučiai laisvą pasirinkimą tai daryti.“
▬ Vieta asmeniniam tobulėjimui
„Per tuos pusantrų metų, kuomet aš esu BRAZZI, įvyko labai daug transformacijų. Kai čia atėjau, viskas buvo visiškai kitaip nei yra dabar. Studija tuomet buvo ankstyvos vaikystės stadijoje. Viskas buvo daroma pakankamai chaotiškai, tačiau ne „bet kaip“, o tiesiog kas kaip moka. Pavyzdžiui, jeigu reikėjo kažką padaryti, kažkokią užduotį ar projektą, tiesiog ieškodavome, kas moka tai daryti. Iš vienos pusės, buvo labai linksma ir dinamiška, visi komandoje priimdavome bendrą sprendimą. Dabar, praėjus nepilniems dvejiems metams kai esu čia, viskas pradėjo gražiai dėliotis į savo vietas. Mes labai ilgai tiesiog šokinėdavome tarp įvairių sprendimų ir bandymų – tai buvo toks labiau „trial and error“ periodas, bandymas pastatyti kažkokią sistemą. Nuolat buvo keičiama, bandoma, keičiama, bandoma… Man čia patinka, nes tai yra labai dinamiška aplinka. Būti nuolat apsuptam kūrybos yra nepakartojamas jausmas ir visiems esu dėkingas, kad esu tarp tokių žmonių.
Dar norėčiau pridėti, kad ypač mano situacijoje BRAZZI yra labai patogi vieta gyvenime. Buvimo studijoje grafikas yra neįpareigojantis ir laisvas, nors tuo pačiu valandos gali išsitempti ir į 12, 15 ar net 16 per dieną. Praleidęs tiek laiko studijoje tu būsi „nusikalęs“ ir pavargęs, bet kokią grąžą tu gauni iš to, kad esi ten – tai yra neįkainojama. Čia esi apsuptas žmonių iš įvairių sričių, kurie supranta tai, ką jie daro. Ir jeigu tavo asmeniniams reikalams, kuriuos tu tuo pačiu metu darai, reikia pagalbos, tu bet kada gali susirasti reikiamą žmogų, pasiklausti patarimo ar nuomonės.
Labai džiugu yra tai, kad BRAZZI nėra tik darbovietė. Tai yra vieta, kur tu gali tobulėti asmeniškai. Man tai vienas iš svarbiausių dalykų.“
▬ Pats sau bosas
„Gyvenime esu išsikėlęs trumpalaikes ir ilgalaikes misijas. Trumpalaikės yra tokios, kurių darbai numatyti mėnesiui, dviems, pusei metų ar metams į priekį. O ilgalaikės misijos yra tos, kur nepaisant laiko aš noriu, kad jos įvyktų. Tai – dirbti sau.
Nebenoriu po studijos dirbti samdomo darbo ir tai visiškai nėra akmuo į BRAZZI daržą. Atvirkščiai – jie man duoda labai daug gero. Tiesiog aš esu toks žmogus, kuris negali dirbti samdomo darbo ir nori būti pats sau bosas. Tai yra didžiausias stimulas kažką veikti, kurti, nestovėti vietoje.“
▬ Palinkėjimas
„Norėčiau ne tai, kad palinkėti, na, bet gal ir palinkėti… Tai tiesiog linkiu žmonėms daugiau optimizmo – viskas bus gerai. Labai norisi ir pačiam tuo tikėti ir net šiek tiek keista save girdėti sakant šituos žodžius, bet jo… tik į priekį!”
BRAZZI narius kalbina Eglė Luščiauskaitė
BRAZZI narius fotografuoja Saulė Barley
